Jau gyvenu Londone. Perskaičiau didžiąją dalį jūsų diskusijos. Taigi, manau, jog daugelis iš jūsų kalbą nuomonėmis, o ne faktais. Greičiausiai dar neteko jums kojos iš Lietuvos iškelti.
Apie gyvenimą Anglijoje - išvykau tik pabaigęs dvyliktą klasę. Neturėjau ten nei draugų, nei giminių, nei pažystamų. Buvo sunku. Pradėjau nuo baristos. Dėkingas fortūnai, kad gavau šį darbą kaip savo pirmą. Daug ką išmokau, pajutau darbo skonį, bei pinigo vertę. Šiuo metu esu Anglijoje jau ketvirtas mėnuo. Tai nėra daug, tačiau nepaisant to, katik gavau Starbucks Manager'io poziciją. Laisvalaikiu linksminamės su britais, ispanais, airiais, italais - visų tautybių žmonėmis, ir tiesą pasakius, netolerancijos nepastebiu. Tačiau šeima.. Tai yra kaina, kurią sumokėsite kiekvienas iš jūsų. Aš ją moku taip pat. Nematau savo augančių brolių ir sesių, savo kiemo, draugų. Jaučiuosi vienišas ir greičiausiai kiekvienas iš jūsų toks jausis. Tačiau tokia geresnio gyvenimo kaina ir žodis ''geresnis'' tam tikrai tinka. Lietuvoje galėčiau nesitikėti to, ką dabar galiu sau leisti. Ir tai daug ką keičia. Laisvalaikis, pomėgiai, atostogos. Paprasti dalykai. Dar vis nesugebu išleisti visų pinigų esančių kortelėje.
Kažkur teko girdėti frazę norintiems išvykti - ''Žiūrėk ne ką Lietuva gali Tau pasiūlyti, o ką tu gali pasiūlyti Lietuvai''. Skamba gražiai, tačiau mes žmonės - naturalu duoti, su tikimybe gauti. Aš turiu ką pasiulyti, tačiau siūlau tai Anglijai. Esu visus mokesčius mokantis pilietis. Neperku kontrabandinių cigarečiu ir perku tik legalius kelionės bilietus, tuo keldamas ekonomika - nors ir labai smulkiai. Esu padedantis ir kultūringas. Nemyžu ant istorinių paminklų ir nevemiu viešose vietose. Taigi aš duodu, tačiau tuo pačiu ir gaunu. Pagrindinis skirtumas Anglijos ir Lietuvos ekonomikoje, rinkodaroje, biznyje - Anglijoje - duok man, o as duosiu tau. Kitaip sakant - vyksta mainai. Tu padėk mums uždirbti pinigus, mes padėsime tau. Lietuvoje - Padėk mums, o esant bėdai, mes atsuksime nugaras. Myliu Lietuvą, tačiau vardan savęs, savo busimų vaikų - renkuosi Angliją. Ir manau puikiai argumentavau kodėl.
Apie gyvenimą Anglijoje - išvykau tik pabaigęs dvyliktą klasę. Neturėjau ten nei draugų, nei giminių, nei pažystamų. Buvo sunku. Pradėjau nuo baristos. Dėkingas fortūnai, kad gavau šį darbą kaip savo pirmą. Daug ką išmokau, pajutau darbo skonį, bei pinigo vertę. Šiuo metu esu Anglijoje jau ketvirtas mėnuo. Tai nėra daug, tačiau nepaisant to, katik gavau Starbucks Manager'io poziciją. Laisvalaikiu linksminamės su britais, ispanais, airiais, italais - visų tautybių žmonėmis, ir tiesą pasakius, netolerancijos nepastebiu. Tačiau šeima.. Tai yra kaina, kurią sumokėsite kiekvienas iš jūsų. Aš ją moku taip pat. Nematau savo augančių brolių ir sesių, savo kiemo, draugų. Jaučiuosi vienišas ir greičiausiai kiekvienas iš jūsų toks jausis. Tačiau tokia geresnio gyvenimo kaina ir žodis ''geresnis'' tam tikrai tinka. Lietuvoje galėčiau nesitikėti to, ką dabar galiu sau leisti. Ir tai daug ką keičia. Laisvalaikis, pomėgiai, atostogos. Paprasti dalykai. Dar vis nesugebu išleisti visų pinigų esančių kortelėje.
Kažkur teko girdėti frazę norintiems išvykti - ''Žiūrėk ne ką Lietuva gali Tau pasiūlyti, o ką tu gali pasiūlyti Lietuvai''. Skamba gražiai, tačiau mes žmonės - naturalu duoti, su tikimybe gauti. Aš turiu ką pasiulyti, tačiau siūlau tai Anglijai. Esu visus mokesčius mokantis pilietis. Neperku kontrabandinių cigarečiu ir perku tik legalius kelionės bilietus, tuo keldamas ekonomika - nors ir labai smulkiai. Esu padedantis ir kultūringas. Nemyžu ant istorinių paminklų ir nevemiu viešose vietose. Taigi aš duodu, tačiau tuo pačiu ir gaunu. Pagrindinis skirtumas Anglijos ir Lietuvos ekonomikoje, rinkodaroje, biznyje - Anglijoje - duok man, o as duosiu tau. Kitaip sakant - vyksta mainai. Tu padėk mums uždirbti pinigus, mes padėsime tau. Lietuvoje - Padėk mums, o esant bėdai, mes atsuksime nugaras. Myliu Lietuvą, tačiau vardan savęs, savo busimų vaikų - renkuosi Angliją. Ir manau puikiai argumentavau kodėl.