Net nepastebėjau, kad trečias komentaras kardo, galvojau vis dar naujokas lieja skausmą, malonu matyti, kad yra dar užjaučiančių ir supratingų žmonių, norėčiau su jumis abejais pabendrauti, pamatyti kas per žmogeliai esat.

Aš matau, kad tau labai liūdna. Man irgi būna labai liūdna, bet lieti savo liūdesį internete - tai ne pats geriausias būdas liūdesį įveikti. Bandyk atrasti veiklos, kurioje tikrai rasi save ir nereiks galvoti apie liūdną praeitį, galėsi kurti savo ateitį. Iš vis neleisk, kad bet kokia negatyvi praeities patirtis būtų tavo ateities rodiklis. Įsivaizduok, kad esi baltas popieriaus lapas nuo šiandien. Ką bedarytum šiandien ir rytoj - tai bus užrašyta ant lapo ir tai būsi tu.

Patikėk, šitam portale tikrai niekam nerūpi tavo praeitis. Nuoširdžiai sakau. Jei tikrai neturi su kuo pabendrauti, tai pabandyk susikurti savo blogą (kad ir youtube gali pabandyti sukurti vieną kitą video). Per daug žmonių atrasi keletą, kurie tave supras ir tau padės, atrasi draugų.

Pats stenkis turėti kuo daugiau veiklos. Kuo žmogus veiklesnis, tuo jo gyvenime viskas savaime susitvarko - ir draugai, ir meilės, ir namai, ir pinigai, ir darbas, viskas.

Vis zmones, kiekvienas galvoja apie save. O as apie kitus galvojau per daug

Idotas bl, kam tu mane banda stabdyti, jeigu as nieko nedarau, ne gero, nei blogo. Nori is mano puses? Po visos gyvenimo patirties, tu tiesiog nebetiki kad zmones tavim tiki, ir td gaunasi pakilti, bet vistiek nebetiki zmonemis ir td krenti, vien del to kad kazkas pavydi? Tai kad nera ko pavydeti, juo.lab kad zinai jog vistiek krisi, nes kazkas supavydes ir pns. Tai ka t bandai man padeti? Ar kazka paaiskinti?