Didziausia pergale kai pabegi per naujaka nuo girtu mergu.

jaučiuosi kaip sulėtintam kine
skubu bet viskas plaukia pro mane
ir horizontas tolyje blankus
ilgai dar bėgsiu kol šalia jis bus

kažkur tamsoj kažin kokioj erdvėj
distancija kurią turiu įveikt
ir laikas lekia nuolatos greta
jis nugalėti nori bėgime

visi mes trokštam pagaut laimės paukštę
ir skubam kažkur visada
bet galbūt tai ir yra tikras džiaugsmas
gyvent nuolatos kovoje

per dieną nesustoju ir pernakt
juk aš nuo nemigos baigiu apakt
o ta žolė kur auga pakelėj
taip sunkų kūną traukia pailsėt

tegul beribis nuovargis apims
ir viltį ir tikėjimą atims
sustot nenoriu pradedu suprast
neverta laiko aplenkto prarast

Pergale pries save yra didziausia pergale.