Lauksim kaip bus toliau, tegul nugali jis Gyvenimo trasoj
Anonimas prieš 3971 d.
Staigi mirtis tai cia geriausia mirtis kokia gali but, bet dazniausiai tenka kenteti milziniska skausma, nes musu organizmai yra pakankamai patvarus priesintis ligai ar traumai iki paskutines gyvenimo sekundes.
Anonimas prieš 3971 d.
Mes žinome, kad mirsime – tiesą pasakius, vien tą ir težinome apie savo ateitį. Visa kita yra tik spėliojimai, kurie dažniausiai nepasitvirtina. Kaip vaikai neįžengiamoj kiūtinam ant nuomonės per gyvenimą, laimingi, kai nežinome, kas mums nutiks rytoj, su kokiomis susidursime negandomis, kokie šiurpūs išmėginimai mūsų laukia prieš patį šiurpiausią išmėginimą – Mirtį. Kartkarčiais apstulbę ryžtamės baikščiai prašnekinti savo likimą, bet atsakymo į klausimą negauname, nes žvaigždės per toli. Juo greičiau suprasime, kad mūsų likimas pareina nuo mūsų pačių, o ne nuo žvaigždžių, juo mums bus geriau. Laimę galime rasti tik patys savyje, nesitikėkite jos sulaukti iš kitų – laimės taip mažai, jog retas gali ja dalytis. Skausmą turime vieni pakelti – nesąžininga užkrauti jį kitam, vis tiek, ar tai būtų vyras ar moteris. Kiekvienas iš mūsų turi pats savo jėgomis kovoti ir kirsti iš paskutiniųjų kaip pridera kovotojams, nes mes tokie ir esame gimę. Visi mes vieną dieną sulauksim taikos, taikos, kuri bus garbinga net nugalėtajam, jeigu jis ištvėrė iki galo.
Anonimas prieš 3971 d.
Gal jau mirsim? O gal dar ne…
Juodas angelas stovi kalne.
Juodas angelas saugo kapus.
O gal tuos, kurie dar pabus?
Gal gyvensim dar šiaip ar taip –
Paprastai, gražiai, prakeiktai
Toj pagairėj amžiaus žvarbaus.
Juodas angelas gins mus ar baus?
Juodas angelas stovi kalne.
Juodas angelas saugo kapus.
O gal tuos, kurie dar pabus?
Gal gyvensim dar šiaip ar taip –
Paprastai, gražiai, prakeiktai
Toj pagairėj amžiaus žvarbaus.
Juodas angelas gins mus ar baus?