Mano brolis 4 metu tai jis isprotejes del tu teletabiu. Jej rodo ir netyce pataikes isjungi.... tada.... { PRAGARAS }
Anonimas prieš 4659 d.
girdejau kazkoks vaikas juos kopijuodamas i sulini isoko
Anonimas prieš 5069 d.
Tai geriausias iš visų mano matytų demotyvacijos paveiksliukų.
Jis parodo, kokia yra dabar postmodernizmo vakarų visuomenė.
Europos Sąjunga viena iš to kalvių.
Bet svarbiausia, kad mes tam ir turime protą, kad tokiems ''tolerantiškiems, laisviems" dalykams atsispirtume.
Anonimas prieš 5074 d.
Labai gerai parinktas paveiksliukas. Reklamos specialistai žino, kad paveiksliukas gali būti paveikesnis už 100 000 žodžių. Labai džiaugiuosi, kad atsiranda toks disidentiškas menas. Jis vystysis, bręs, kol taps konkurentu komercinei reklamai, kuri ir nori mums išplauti vertybes.
"Naujoji tolerancija" -
Tolerancija – gebėjimas priimti kitų žmonių teisę turėti savo nuomonę, įsitikinimus ar veikimo laisvę. Tai reiškia pakęsti nepatinkančias pažiūras, nesutinkant su jomis. Nesutikimas yra būtina tolerancijos sąlyga. Tačiau čia atsiranda naujas akcentas: jei nesutinki, būsi išvadintas netolerantišku. Pagal naująjį apibrėžimą tikroji tolerancija tampa logiškai neįmanoma. Ši nauja tolerancijos rūšis bet kokius oponentus vertina kaip netolerantiškus ir fanatiškus, de facto ji tampa totalitarine.
Naujoji tolerancija yra veidmainiškumo judėjimas. Viena vertus, ji reikalauja tolerancijos, kita vertus, nepritariančiuosius ragina bausti. Nesutikimą ji prilygina fobijai, nekonformistinį požiūrį – neapykantai, tvirtus įsitikinimus supainioja su fanatizmu, o selektyvų mažumų išskyrimą – su teisingumu.
Tolerancijos pamokslininkai netoleruoja tų, kurie su jais nesutinka. Nepritariantieji tampa persekiojamais eretikais. Tolerancijos apibrėžimo keitimu siekiama apgauti, ji tampa kritikų tildymo įrankiu, padeda įsigalėti kvailumui, švaistymuisi įžeidimais ir intelektualiniam nenuoširdumui.
Niekas neturi absoliučios teisės į kito asmens pritarimą jo žodžiams ar veiksmams. Žodžio laisvė yra nedaloma: arba mes ją turime, arba ne – ji negali reikšti tik laisvės sakyti tai, su kuo sutinka kiti. Nėra jokios rimtos viešosios kalbos formos, kuri visiškai nieko neįžeistų.
O laisvė kalbėti tik neįžeidžiamai reiškia neturėti jokios laisvės. Jei žodžio laisvė nėra absoliuti teisė, ji tampa laisvai keičiama preke šiandienos demokratijos parodijoje.
Anonimas prieš 5153 d.
Tomas - čia norėta pasakyti, kad šiais laikais visi nori būti lygūs. tikėjimai, tautybės ir moterys, bei vyrai.
Anonimas prieš 5153 d.
#7 jei megsti bybi ciulpt, tai ciulpk ir tylek - tavo degeneratiskas intelektas nieko nezavi.
Jis parodo, kokia yra dabar postmodernizmo vakarų visuomenė.
Europos Sąjunga viena iš to kalvių.
Bet svarbiausia, kad mes tam ir turime protą, kad tokiems ''tolerantiškiems, laisviems" dalykams atsispirtume.
Tolerancija – gebėjimas priimti kitų žmonių teisę turėti savo nuomonę, įsitikinimus ar veikimo laisvę. Tai reiškia pakęsti nepatinkančias pažiūras, nesutinkant su jomis. Nesutikimas yra būtina tolerancijos sąlyga. Tačiau čia atsiranda naujas akcentas: jei nesutinki, būsi išvadintas netolerantišku. Pagal naująjį apibrėžimą tikroji tolerancija tampa logiškai neįmanoma. Ši nauja tolerancijos rūšis bet kokius oponentus vertina kaip netolerantiškus ir fanatiškus, de facto ji tampa totalitarine.
Naujoji tolerancija yra veidmainiškumo judėjimas. Viena vertus, ji reikalauja tolerancijos, kita vertus, nepritariančiuosius ragina bausti. Nesutikimą ji prilygina fobijai, nekonformistinį požiūrį – neapykantai, tvirtus įsitikinimus supainioja su fanatizmu, o selektyvų mažumų išskyrimą – su teisingumu.
Tolerancijos pamokslininkai netoleruoja tų, kurie su jais nesutinka. Nepritariantieji tampa persekiojamais eretikais. Tolerancijos apibrėžimo keitimu siekiama apgauti, ji tampa kritikų tildymo įrankiu, padeda įsigalėti kvailumui, švaistymuisi įžeidimais ir intelektualiniam nenuoširdumui.
Niekas neturi absoliučios teisės į kito asmens pritarimą jo žodžiams ar veiksmams. Žodžio laisvė yra nedaloma: arba mes ją turime, arba ne – ji negali reikšti tik laisvės sakyti tai, su kuo sutinka kiti. Nėra jokios rimtos viešosios kalbos formos, kuri visiškai nieko neįžeistų.
O laisvė kalbėti tik neįžeidžiamai reiškia neturėti jokios laisvės. Jei žodžio laisvė nėra absoliuti teisė, ji tampa laisvai keičiama preke šiandienos demokratijos parodijoje.