,,Oi duočiau, oi parodyčiau, oi sudaužyčiau, oi užmuščiau"... Paklausykit ką kalbat, žmonės. Iš kur toks požiūris? Nieko Jūs neduotumėt, niekur ir nevarytumėte, šnekoriai didieji. Daug lojat ir nekandat.
Kas liečia šito įvykio kaltininką, tai jis gavo metelių, jei neklystu. Kažin kaip baigėsi operatoriui, kuris ta filmavo, nes jam turėtų įpaišyti straipsnį, dėl vykdomo nusikaltimo nepranešimo pareigūnams.
Ne kartą panašių mums į praktiką (būsimas medikas, tikiuosi chirurgas :) )priveža padėt lopyt (nepatikėsit, bet per mano visą praktiką, buvo ne vienas moters priluptas vyras). Kai kurios papasakoja, jog jau ne pirmas kartas ir pan. Paklausiau kartą prie kavos puodelio pažįstamą soc. darbuotoją, tai pripasakojo tokių istorijų, jog net ausys linko... Pasirodo ne tik bobulių istorijas patvirtino, bet ir dar baisesnių istorijų pripasakojo.
O bėda tame, jog jos kad ir sumuštos vos ne iki sąmonės netekimo vistiek grįš pas savo girtaujančias antrąsias puses ir toliau stengsis egzistuoti. Teoriškai, kiekvieną žmogų, be jokių išimčių, gina mūsų įstatymai, o praktiškai... Kur ji dėsis? Bėgs iš namų, kurie užrašyti ir priklauso vyrui? Pasiims visus vaikus ir gyvens iš ko? Nedirbančio, išgeriančio vyro nemokamų alimentų? Ar iš mūsų pinigų, pašalpos forma? Ji supranta, jog jai nebus kur dėsis, todėl ir grįžta. Kartais su viltimi, o kartais iš bejėgiškumo...
Na o kodėl tokie dalykai nutinka? Tiesiog daug dalykų į tai susideda. Vieną iš tų, galite pamatyti pažiūrėjus į veidrodį. Cha, nepatiko? Plunksnos šiaušiasi? Kiekvienas, kuris parašė ,,pagaučiau - sudaužyčiau", menkai tesiskiria nuo šio, padauginusio ,,kaimo erelio". Smurtas galimas tik sporte imituojančioje formoje ir būtinojoje gintyje arba būtinajame reikalingume. Jokių kitų išimčių nematau. O jei kyla noras? Argi sunku nueiti į sporto salę išsikrauti?
Kas liečia šito įvykio kaltininką, tai jis gavo metelių, jei neklystu. Kažin kaip baigėsi operatoriui, kuris ta filmavo, nes jam turėtų įpaišyti straipsnį, dėl vykdomo nusikaltimo nepranešimo pareigūnams.
Ne kartą panašių mums į praktiką (būsimas medikas, tikiuosi chirurgas :) )priveža padėt lopyt (nepatikėsit, bet per mano visą praktiką, buvo ne vienas moters priluptas vyras). Kai kurios papasakoja, jog jau ne pirmas kartas ir pan. Paklausiau kartą prie kavos puodelio pažįstamą soc. darbuotoją, tai pripasakojo tokių istorijų, jog net ausys linko... Pasirodo ne tik bobulių istorijas patvirtino, bet ir dar baisesnių istorijų pripasakojo.
O bėda tame, jog jos kad ir sumuštos vos ne iki sąmonės netekimo vistiek grįš pas savo girtaujančias antrąsias puses ir toliau stengsis egzistuoti. Teoriškai, kiekvieną žmogų, be jokių išimčių, gina mūsų įstatymai, o praktiškai... Kur ji dėsis? Bėgs iš namų, kurie užrašyti ir priklauso vyrui? Pasiims visus vaikus ir gyvens iš ko? Nedirbančio, išgeriančio vyro nemokamų alimentų? Ar iš mūsų pinigų, pašalpos forma? Ji supranta, jog jai nebus kur dėsis, todėl ir grįžta. Kartais su viltimi, o kartais iš bejėgiškumo...
Na o kodėl tokie dalykai nutinka? Tiesiog daug dalykų į tai susideda. Vieną iš tų, galite pamatyti pažiūrėjus į veidrodį. Cha, nepatiko? Plunksnos šiaušiasi? Kiekvienas, kuris parašė ,,pagaučiau - sudaužyčiau", menkai tesiskiria nuo šio, padauginusio ,,kaimo erelio". Smurtas galimas tik sporte imituojančioje formoje ir būtinojoje gintyje arba būtinajame reikalingume. Jokių kitų išimčių nematau. O jei kyla noras? Argi sunku nueiti į sporto salę išsikrauti?
Aš čia šiuo klausimu be patirties, bet keista truputį kaip moteriškė po viso to dar atsikelti gali ir dar net paeina?