#7 Svarbu nesitrankyt gatvėmis, nesėdėt prie kompo (kad ir kiek šūstrų žaidimų būtum instaliavęs(-us)) ir nešmirinėt laiptinėse.
Na mes vakarais eidavom į mišką (netoli namų), pasiėmę žibintuvėlius, karstydavomės medžiais ir t.t. tipo nuotykių ieškot :D
Anonimas prieš 4240 d.
#7 Nieko čia įspūdingo. Visiem savo vaikystė buvo geriausia, o dabar augantys vaikai irgi turės ką prisiminti. Ir nereikia visokių lia lia apie kompus - tie patys kompai bus kaip neblėstantis prisiminimas, kai atsiras dar mažiau fizinių pastangų reikalaujantis laisvalaikio leidimo būdas.
Anonimas prieš 4240 d.
Iš kur toks nusistatymas? Aš gimus 1999 m. Ir ką? Net nesvajojau apie jokį kompiuterį, dienos buvo lauke leidžiamos, kaime su draugais, žaidžiant klases, mėtant kamuolius, žaidžiant vandens karą iš butelių, žiūrint senąjį cartoon'ą. Puikiai atsimenu visus daiktus, kuriuos priskiria 90-ųjų vaikams. Gal taip yra todėl, kad tėvai senamadiški, o gal, kad turiu daugybę vyresnių pusseserių, pusbrolių... Bet vistiek mano vaikystė buvo osum!
Vieną kartą kai įstrigo šitaip kamuolys mūsų kieme, tai keli vaikai liko saugoti kamuolio (toks jausmas, kad jį kas nors iš po mašinos vogtų :D), o mes bėgom prašyt mašinos sąvininko, kad patrauktų mašiną kaip nors ir mes galėtume tą kamuolį paimti :D
Na mes vakarais eidavom į mišką (netoli namų), pasiėmę žibintuvėlius, karstydavomės medžiais ir t.t. tipo nuotykių ieškot :D