nu siaip tai yra interpretacijos kurias paraso ivairus zurnalistai habilituoti mokslu daktarai kurie net patys yra bendrave su autoriais o tas interpretacijas perteikia kurso metu mokytojams ir jie aiskina butent tai ka norejo pasakyti autorius :)
pritariu demo 100 proc.Svietimo sistema sudas .Gyvenimui ji jusu neparuos
Anonimas prieš 4743 d.
#1 O kur parasyta, kad VISI kuriniai neturi jokiu pasleptu minciu? Esme ta, kad autoriai daznai patys nesutinka su tais "tekstu suvokimais" ir visokiom interpretacijom - geras pavizdys - musu VBE. kiekvienais metais tekstu suvokimo autoriai garsiai rekauja, kad tai, kas yra vertinimu normose ir tai, ka jie turejo omenyje visiskai nesutampa.
Anonimas prieš 4743 d.
zivilyte5 o kurioje vietoje as kaltinu mokytojus? As tik sakau, kad demotyvacija ganetinai atspindi realybe, o kas cia del to kaltas, man nera tikslo aiskintis. Net pati demotyvacija neisko kaltu, tiesiog teigia gan realu fakta, tad neieskok kaltu ir nekovok su vejo malunais. :)
Anonimas prieš 4743 d.
Pamenu, buvo realus nutikimas susitikime su rašytoju, universitete. Literatūros dėstytojas pateikė rašytojui klausimą kažką apie transcedentalią būties kontempliaciją ir meditatyvinę pajautą jo naujausioje knygoje, tai tas rašytojas atsako: Ką??? ką tu čia paklausei? nesupratau klausimo, o tu pats supranti, ką čia ką tik pasakei?
Tasai rašytojas buvo Sigitas Parulskis.
Anonimas prieš 4743 d.
#5 suprask kaip tu nori ne tame čia esmė. Gali ir puikiai suprasti kūrinį, tačiau jei neturėsi jokių argumentų gausi kokius 4. Visa esmė analizavime yra savo nuomonės parėmimas argumentais.
Anonimas prieš 4743 d.
BUvo.
Anonimas prieš 4743 d.
#4 suprantu, kad kiekvienas įžvelgia skirtingai ir patys plūsdavom vertinimo sistemas (nes mokytojai teksto suvokimo užduotis turėjo vertint pagal jiems pateiktus literatūros nagrinėtojų atsakymus), bet nereikia kaltinti mokytojų. :) dėl to ir pasirinkau rašyti rašinį, kad sakyčiau, ką manau, o ne interpretaciją, kad pateikčiau kitų mintis. čia ginčas be galo
Anonimas prieš 4743 d.
#1 matyt esi pats nepakankamai susidures su ta literatura. Supranti, buvo rasytoju, pvz. Radauskas, kurie kure tik del savo malonumo, noredami perteikti gamtos grozi bei patys teige, kad literatura neturi kazko mokyti, kazkur vesti, tai turi buti tik grozejimosi saltinis. Kiti rasytojai, pvz kurie kure vokietijos priepaidos metu, kada valdzia reikalaudama idealogizuotos ir supolitintos literaturos verte rasyti pagal ju standartus, sieke paslepti gilias mintis savo kuriniuose turedamas tiklsla - palaikyti tautos dvasinguma. Bet apskritai manau, kad ne tame esme, ar autorius kure su tiklsu, ar be jo. Demotyvacijoje kalbama apie kurinio interpretacija, kurios variantu manau gali buti tiek, kiek yra zmoniu. Todel istikro, manau, kad gali skirtis, net mokytojos ir pacio rasytojo interpretacijos. Kaip pvz. galiu pateikti, kai kazkada, dar mokykloje, buvo atvaziaves rasytojas, gaila nepamenu koks, ir jis sedejo pamokoje bei klausesi jo kurybos analizes. Tai po pamokos pats sypsodamasis sake, kad nei jis pats rasydamas tikrai taip giliai nemaste ir net nebuvo pagalvojes. :)
Tasai rašytojas buvo Sigitas Parulskis.