taip už širdies paėmė...
niekas nesako, yra ir tų senolių. kurie jau, kaip ir kažkas sakė "visai pablūdę", bet yra tokių, kurie nebeturi savo šeimos. arba ta šeima vis stengiasi tų senolių nusikratyti. neužsuka pas juos, neaplanko, neatveža kažko dovanų. bet pati didžiausia dovana ir staigmena jiems, juk tai - kad mes patys pas juos ateiname ar atvažiuojame.
visada stengiuosi išklausyti senus žmones, kad ir kokie jie jau būtų "pavažiavę", noriu, kad jie nesijaustų vieniši ir niekam nereikalingi.
juk kai pagalvoji, gali ir tu toks pats būti. :) ir nereikia niekada šaipytis, nes niekada negali žinoti, ką likimas tau paruošęs. :))
niekas nesako, yra ir tų senolių. kurie jau, kaip ir kažkas sakė "visai pablūdę", bet yra tokių, kurie nebeturi savo šeimos. arba ta šeima vis stengiasi tų senolių nusikratyti. neužsuka pas juos, neaplanko, neatveža kažko dovanų. bet pati didžiausia dovana ir staigmena jiems, juk tai - kad mes patys pas juos ateiname ar atvažiuojame.
visada stengiuosi išklausyti senus žmones, kad ir kokie jie jau būtų "pavažiavę", noriu, kad jie nesijaustų vieniši ir niekam nereikalingi.
juk kai pagalvoji, gali ir tu toks pats būti. :) ir nereikia niekada šaipytis, nes niekada negali žinoti, ką likimas tau paruošęs. :))